Dictionary of the Lithuanian Language.
užnykti — užnỹkti vksm. Nuo tókio pãšaro gyvuliai̇̃ užnỹko … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
užnykti — 2 užnỹkti, ia, ùžnykė tr. apleisti, užguiti, pažeminti, paniekinti: Seną tėvą, o teip ùžnykė, kad visas purvinas, sukūdęs, apiplyšęs, žodžio tikram sūnui negali pasakyt Tvr. nykti; panykti; užnykti … Dictionary of the Lithuanian Language
apnykti — 1 apnỹkti intr. 1. kiek išgaišti, prapulti, nustoti buvus: Apnỹko diduma blusų, musių, t. y. išnyko J. Par tais šaltas žiemas ir stirnos apnyko Ėr. Apnyksta šilai išdeginus, bet ilgainiuo vėl atsigauna Šts. Tarmėse daiktavardžių (i)u kamienas… … Dictionary of the Lithuanian Language
išnykti — 1 išnỹkti intr. 1. nustoti buvus, egzistavus; dingti, pražūti: Girios tamsios, jūs galingos, kur išnykote, plačiausios? Mair. Tuo tarpu takutis išnỹko, ir Silpnutis nebežinojo, kur eiti rš. Vaisių, uogų sulčių, vyno dėmės išnyksta, virinant… … Dictionary of the Lithuanian Language
nunykti — 1 nunỹkti intr. 1. K dingti, nelikti: Patrindavo žolelėm karpas, ir tos nunỹkdavo Pn. Paskui toj [danguje pasirodžiusi] šviesa nunyko Lp. Tai kad sūrio daug nunỹksta (sudžiūsta), kaip pastovi Ut. | Tada nedoroja meilė nunyks A.Baran. 2.… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuskursti — nuskur̃sti intr. Rtr, Sml, LKT261(Nj) 1. Amb, L, Ser, DŽ, NdŽ, Dglš patekti į skurdą, nusigyventi: Nuskur̃do, vargšas paliko, nusigyveno Škn. Gyveno kartą du broliai: vienas buvo turtingas, antras nuskurdęs J.Balč. Kur nenuskur̃dęs ūkininkas,… … Dictionary of the Lithuanian Language
nykti — 1 nỹkti, sta, o intr. 1. mažėti, gaišti, baigti egzistuoti: Sniegas nyksta nuo šilumos J. Tie mūsų tamsūs miškai, tos mūsų žalios girelės, valdžios ir dvarininkų be atodairos kertami, tiesiog nykte nyko rš. Ar jūs nesate pastebėję, vyručiai, kad … Dictionary of the Lithuanian Language
panykti — 1 panỹkti intr. 1. dingti, nelikti: Jau tie dviračiai greitai panyks, bus visiem mociklai Sk. Žemėje panyks drėgnumas, ir taip žemė taps nevaisinga A1884,269. Jau tas vardas panykęs Gdl. 2. dingti iš akiračio, pasišalinti: Jis panyko, t. y.… … Dictionary of the Lithuanian Language
panykti — 2 panỹkti, ia, pànykė tr. pajuokti, negerbti: Piemenai visus senelius pànykia Vlk. nykti; panykti; užnykti … Dictionary of the Lithuanian Language
pranykti — 1 pranỹkti intr. J 1. nustoti buvus, pradingti, nelikti: Man bestovint rūkas išsisklaidė ir pranyko J.Bil. Pavalgė pusryčių, ir bematant pranyko nuovargis J.Paukš. Vakaruškos ir muzikos pranykdavo, kai aš pradėdavau pasakot Nj. Daba musų̃ tiek… … Dictionary of the Lithuanian Language
